Leukoplakija

Kas yra leukoplakija?

Leukoplakija yra lėtinis burnos gleivinės pokytis, pasireiškiantis balto ar pilko atspalvio dėmėmis, kurių neįmanoma pašalinti mechaniškai. Leukoplakija yra susijusi su lėtiniu gleivinės dirginimu ir gali vystytis bet kurioje burnos gleivinės vietoje – ant liežuvio, dantenų, skruostų gleivinės ar burnos dugno.
‍

Leukoplakija yra gana dažna būklė suaugusiesiems – paplitimas siekia 1,7–2,7% populiacijos. Ši būklė dažniau diagnozuojama vyrams, ypač vyresniems nei 40 metų, tačiau ji gali pasireikšti ir moterims bei jaunesniems žmonėms, ypač esant rizikos veiksniams.
‍

Kokios yra leukoplakijos priežastys?

Leukoplakijos priežastys dažniausiai susijusios su lėtiniu burnos gleivinės dirginimu. Pagrindiniai rizikos veiksniai:
‍

• Tabako vartojimas – rūkymas ir kramtomasis tabakas yra pagrindinė leukoplakijos atsiradimo priežastis;

• Alkoholis – didelis ir nuolatinis alkoholio vartojimas didina leukoplakijos atsiradimo riziką;

• Dantų protezai – blogai pritaikyti protezai mechaniškai dirgina gleivinę, taip didindami leukoplakijos riziką;

• Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – gali būti susijęs su leukoplakijos atsiradimu, ypač burnoje;

• Lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis – kai kurios infekcijos gali prisidėti prie šios būklės atsiradimo;

• Susilpnėjęs imunitetas – asmenys su imunodeficitu labiau linkę sirgti leukoplakija.
  ‍

Leukoplakija gali būti susijusi ir su autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip plokščioji kerpligė (lot. lichen planus), kai imuninė sistema klaidingai atakuoja gleivinę ir sukelia pokyčius burnos ertmėje.
‍

Kokie yra leukoplakijos simptomai?

Leukoplakijos simptomai dažnai būna subtilūs, todėl liga gali būti besimptomė ir pastebima tik reguliarios apžiūros metu.
‍

Dažniausi simptomai:
‍

• Baltos dėmės, baltos arba pilkos plokštelės ant gleivinės;

• Gleivinės sustorėjimas ar šiurkštumas;

• Deginimo ar diskomforto jausmas burnoje;

• Sunkumas kramtant ar kalbant (pasireiškia jau sunkesniais leukoplakijos atvejais).
  ‍

Baltos dantenos – kada reikia nerimauti?

Baltos dantenos gali būti pirmasis pastebimas leukoplakijos požymis. Jei baltų dėmių neįmanoma pašalinti ir jos neišnyksta per 2 savaites, tai gali būti leukoplakijos požymis – tuomet reikia nedelsiant kreiptis į odontologą.
‍

Kandidozė taip pat sukelia baltas dėmes, tačiau nuo leukoplakijos jas skiria tai, kad kandidozės apnašas galima nubraukti, o leukoplakijos – ne. Tai svarbus klinikinis skirtumas diagnozuojant.
‍

Kur burnoje gali atsirasti leukoplakija?

Leukoplakija gali vystytis bet kurioje burnos gleivinės vietoje, tačiau dažniausiai paveikiamos šios vietos:
‍

• Skruostų vidinė gleivinė;

• Dantenų gleivinė;

• Liežuvio šoniniai paviršiai;

• Burnos dugnas;

• Gomurys.
  ‍

Burnos dugno ir liežuvio šonų srityse lokalizuota leukoplakija laikoma didesnės rizikos pažeidimu dėl artimesnio ryšio su ikivėžiniais pokyčiais. Šiose vietose esančios dėmės reikalauja ypatingos priežiūros.
‍

Kaip nustatoma leukoplakijos diagnozė?

Leukoplakijos diagnozė prasideda nuo klinikinės burnos apžiūros pas odontologą ar burnos chirurgą. Gydytojas gali pirmiausia pašalinti kitas galimas baltų dėmių priežastis – kandidozę, protezų sukeltą dirginimą ar kitus burnos pokyčius.
‍

Jei dėmė neišnyksta pašalinus dirgiklį ar per kelias savaites, skiriama biopsija. Biopsija yra esminis tyrimas, leidžiantis nustatyti, ar gleivinėje yra displazijos ar kitų piktybinių pokyčių požymių. Atlikti biopsiją ypač svarbu, jei dėmė turi raudonų sričių, yra nelygaus paviršiaus ar didėja.
‍

Kada leukoplakija gali būti pavojinga?

Leukoplakija yra priešvėžinis susirgimas, kuris tam tikrais atvejais gali progresuoti į vėžinę būklę. Sunkesnės formos – eritroleukoplakija (mišri balta-raudona dėmė) ir proliferacinė verukozinė leukoplakija (PVL) – pasižymi didele supiktybėjimo rizika.
‍

Gauruotoji leukoplakija

Gauruotoji leukoplakija – forma, dažnai pasireiškianti žmonėms su susilpnėjusiu imunitetu, ypač sergantiems ŽIV. Ji pasireiškia kaip banguotos, plaukuotos baltos dėmės ant liežuvio šonų. Ši forma paprastai nėra ikivėžinė, tačiau signalizuoja apie imuninės sistemos problemas.
‍

Komplikacijų riziką didina delsimas kreiptis į gydytoją, nuolatinis tabako vartojimas ir nereguliarios burnos apžiūros. Komplikacijų išvengti galima anksti identifikavus ir sekant pokyčius burnos gleivinėje.
‍

Kaip gydoma leukoplakija?

Leukoplakijos gydymas priklauso nuo pažeidimo dydžio, tipo ir displazijos laipsnio. Pirmasis žingsnis visada yra dirgiklio pašalinimas – rūkymo metimas, protezų koregavimas ar kitų provokuojančių veiksnių eliminavimas.
‍

Gydymas yra parenkamas individualiai:
‍

• Stebėjimas – lengvais atvejais pakanka reguliarių kontrolinių vizitų;

• Lazerio terapija – šiuolaikiškas metodas, taikomas pažeidimui pašalinti minimaliai traumuojant audinius;

• Chirurginis pašalinimas – taikomas esant displazijos požymiams;

• Kriochirurgija – šaldymo metodas leukoplakijos pažeidimams naikinti;

• Vietiniai vaistai – kortikosteroidai uždegimui mažinti.
  ‍

Ar leukoplakija susijusi su dantų protezais?

Blogai pritaikyti, spaudžiantys dantų protezai dėl mechaninio gleivinės dirginimo gali paskatinti leukoplakijos atsiradimą. Taip yra dėl to, nes gleivinė reaguoja į nuolatinį trintį sustorėjimu – tai vienas dažniausių necheminių leukoplakijos atsiradimo mechanizmų.
‍

Tokiu atveju gydymas pradedamas nuo protezų koregavimo ar pakeitimo. Dažnai pašalinus dirginimo šaltinį dėmė sumažėja ar išnyksta, tačiau gleivinę būtina toliau stebėti.
‍

Kaip sumažinti leukoplakijos riziką?

Išvengti leukoplakijos galima sumažinus rizikos veiksnius ir rūpinantis burnos sveikata kiekvieną dieną. Pagrindinės prevencinės priemonės:
‍

• Mesti rūkyti ir atsisakyti kitų tabako produktų;

• Riboti alkoholio vartojimą;

• Reguliariai lankytis pas odontologą;

• Naudoti tinkamus dantų protezus ir laiku juos koreguoti;

• Palaikyti gerą burnos higieną – tinkama burnos higiena mažina lėtinio dirginimo riziką.
  ‍

Gera burnos higiena ir reguliarios apžiūros (kas pusę metų) yra vieni efektyviausių būdų sumažinti leukoplakijos riziką. Reguliarūs vizitai pas odontologą gali padėti anksti pastebėti pirmuosius šios būklės požymius.
‍

Kada kreiptis į gydytoją?

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebite baltų dėmių burnoje, kurios neišnyksta per 2 savaites. Simptomai gali būti subtilūs, tačiau pokyčius burnos gleivinėje visada verta patikrinti – ankstyva diagnostika lemia geriausius rezultatus.
‍

Vizitai pas odontologą gali padėti laiku atpažinti šios būklės požymius, o reguliarūs profilaktiniai patikrinimai – svarbi burnos sveikatą sauganti priemonė. Jei dėmė auga, tampa skausminga ar keičia spalvą – tai papildomas signalas kreiptis nedelsiant.