Dažniausia pulpito priežastis – dėl ėduonies į danties pulpą patekusios bakterijos, sukeliančios uždegiminius procesus. Kitos neretai pasitaikančios priežastys gali būti dantų traumos, įskilimai, bruksizmas (griežimas dantimis). Pulpito formos yra dvi: grįžtamoji ir negrįžtamoji. Ankstyvoji uždegimo stadija, kurioje dar pulpą galima išsaugoti, yra vadinama grįžtamu pulpitu. Negrįžtamas pulpitas atsiranda tada, kai išsivysto stiprus pulpos uždegimas ir dėl kurio pulpą tenka šalinti - atlikti danties kanalų gydymą.

‍

Pulpitas – priežastys

Dažniausia pulpito priežastis – danties pažeidimas. Danties viršutinės dalies – vainiko – paviršinius sluoksnius sudaro emalis ir po juo esantis dentinas, kurie apsaugo danties pulpą nuo išorinių veiksnių. Pažeidus emalį ir dentiną, prasideda danties pulpos dirginimas. Kuo pažeidimas gilesnis (arčiau danties pulpos), tuo didesnė rizika išsivystyti pulpitui, nors kai kada pulpitas gali išsivystyti esant ir mažam danties pažeidimui. Negydant pulpitą sukėlusio danties uždegimo, infekcija gali plisti į žandikaulio audinius, sukeldama rimtas komplikacijas, kurios ilgainiui gali pažeisti ir aplinkinius dantis bei kaulą.

‍

Pagrindiniai danties pažeidimai, susiję su pulpito išsivystymo rizika:

‍

• Ėduonis. Ėduonies vystymąsi labiausiai lemia prasta burnos higiena. Ėduonis pamažu ardo danties emalį, o vėliau ir dentiną. Pro pažeistą emalį ir dentiną bakterijos lengviau patenka į pulpą, kur sukelia uždegimą.

• Traumos. Dantų traumų metu pulpa gali būti pažeista dėl patirto smūgio ar/ir dėl atsivėrimo nulūžus danties daliai.

• Įtrūkimai. Net ir mikroskopinio dydžio įtrūkimai gali atverti kelią bakterijų patekimui į danties vidų bei paskatinti pulpito vystymąsi.

• Nusidėvėjimas/nudilimas. Danties kietųjų audinių (emalio ir dentino) nusidėvėjimas gali atsirasti dėl ilgalaikio dantų griežimo arba per stipraus, netaisyklingo dantų valymo. Nudilęs emalis, o kai kada net ir dentinas, praranda apsauginę funkciją, dėl to danties pulpa tampa labiau pažeidžiama.

• Netinkamai atliktos odontologinės procedūros. Danties pulpos uždegimas gali atsirasti ir dėl netinkamai atlikto danties gydymo – nepilnai išvalyto karieso ar nesandaraus naujo užpildo (plombos).  
  Įvairūs danties pažeidimai gali sukelti danties nervo uždegimą, kuris lemia pulpito išsivystymą. Laiku atlikta diagnostika ir gydymas leidžia nustatyti, ar tai grįžtamas pulpitas, kurį dar galima išgydyti paprastesnėmis priemonėmis, ar jau būtinas sudėtingesnis dantų gydymas siekiant išsaugoti dantį.
  ‍

Pulpito simptomai

Pagrindinis pulpito simptomas – danties skausmas. Tiesa, kartais pasitaiko ir besimptomių pulpitų, kada nejaučiama jokių simptomų. Grįžtamo pulpito atveju uždegimas dar nėra apėmęs viso pulpos audinio, todėl simptomai dažnai būna silpnesni, neretai epizodiniai. Negįžtamui pulpitui dažniausiai būdingas stiprus, nuolatinis skausmas.
‍

Kai išsivysto pulpitas, gali pasireikšti šie simptomai:
‍

• Stiprus pulsuojantis danties skausmas;

• Stipri reakcija į temperatūros pokyčius (šaltį, karštį);

• Skausmas kramtant, spaudžiant, liečiant dantį;

• Nakties metu paūmėjantis dantų skausmas;

• Aplink dantį atsiradę patinimai, paraudimai;

• Prasta savijauta, karščiavimas (retais atvejais).
  ‍

Pulpito simptomai gali pasireikšti įvairiu danties skausmu, kuris dažnai rodo pulpą pažeidusį uždegimą ir signalizuoja apie būtinybę kuo greičiau kreiptis į odontologą.
‍

Pulpito gydymas

Endodontinis gydymas priklauso nuo pulpito tipo. Grįžtamo pulpito atveju pagrindinis gydytojo tikslas – nustatyti pulpos uždegimą sukėlusias priežastis ir jas pašalinti. Jei grįžtamo pulpito priežastis yra ėduonis – atliekamas ėduonies gydymas; jei danties lūžis – danties atstatymas. Pašalinus priežastį, pulpa gali grįžti į sveiką būklę, kartu išnykstant ir simptomams.
‍

Negrįžtamo pulpito atveju jau reikalingas danties šaknų kanalų gydymas, kurio metu pažeista pulpa pašalinama, o išvalyti danties kanalai užpildomi specialiomis užpildo medžiagomis. Negydomas pulpitas palaipsniui pereina į pulpos nekrozę, tai reiškia, kad uždegiminė pulpa tampa negyvybinga. Pulpai tapus negyvybingai simptomai kuriam laikui gali išnykti, kas neretai sukuria klaidingą vaizdą, jog problema dingo. Visgi tokiais atvejais pulpos uždegimą sukėlusi infekcija neišnyksta – ji plinta toliau, ko eigoje uždegimas pereina į danties šaknis supančius audinius (infekcijos pagalba ardomas aplink šaknis esantis kaulinis audinys).
‍

Pulpito prevencija

Pulpitas yra pakankamai dažnai pasitaikanti diagnozė. Norint išvengti pulpito, bene efektyviausia prevencinė priemonė yra gera burnos higiena.
‍

Pagrindinės taisyklės, kurios padeda pasirūpinti tinkama burnos higiena:
‍

• Kruopštus dantų valymas bent du kartus per dieną;

• Tarpdančių siūlo, irigatoriaus ar kitų, tarpdančius valančių, priemonių naudojimas;

• Reguliariai atliekama profesionali burnos higiena;

• Reguliarūs vizitai pas odontologą – 2 kartus per metus.
  ‍

Nemažiau svarbūs reguliarūs profilaktiniai apsilankymai pas gydytoją odontologą (1-2 kartus per metus). Apsilankymų metu įvertinama dantų būklė, o radus ėduonies pažeidimų – atliekamas terapinis gydymas, siekiant išvengti tolimesnio ėduonies progresavimo, saugant danties nervą esantį danties šaknyje.
‍

‍

Norint sumažinti dantų traumų riziką, intensyvesnių fizinių užsiėmimų metu rekomenduojama naudoti specialias dantų apsaugas (sportines kapas). Asmenims, kuriems būdingas dantų griežimas (bruksizmas), nakties metu taip pat reikėtų naudoti specialias dantų kapas, apsaugančias nuo dantų nusidėvėjimo.