Pulpitas – tai danties nervo - pulpos uždegimas. Danties pulpa yra minkštasis audinys danties viduje, sudarytas iš kraujagyslių, limfagyslių, nervų ir jungiamojo audinio. Būtent dėl pulpoje esančių nervų, dantis gali reaguoti į terminius (šaltį, karštį), cheminius (maistą, ypač saldų) ir mechaninius (kramtymą) veiksnius. Atsiradęs danties skausmas, ypač intensyvus, neretai įspėja apie danties pulpos uždegimą.
Dažniausia pulpito priežastis – dėl ėduonies į danties pulpą patekusios bakterijos, sukeliančios uždegiminius procesus. Kitos neretai pasitaikančios priežastys gali būti dantų traumos, įskilimai, bruksizmas (griežimas dantimis). Pulpito formos yra dvi: grįžtamoji ir negrįžtamoji. Ankstyvoji uždegimo stadija, kurioje dar pulpą galima išsaugoti, yra vadinama grįžtamu pulpitu. Negrįžtamas pulpitas atsiranda tada, kai išsivysto stiprus pulpos uždegimas ir dėl kurio pulpą tenka šalinti - atlikti danties kanalų gydymą.
Dažniausia pulpito priežastis – danties pažeidimas. Danties viršutinės dalies – vainiko – paviršinius sluoksnius sudaro emalis ir po juo esantis dentinas, kurie apsaugo danties pulpą nuo išorinių veiksnių. Pažeidus emalį ir dentiną, prasideda danties pulpos dirginimas. Kuo pažeidimas gilesnis (arčiau danties pulpos), tuo didesnė rizika išsivystyti pulpitui, nors kai kada pulpitas gali išsivystyti esant ir mažam danties pažeidimui. Negydant pulpitą sukėlusio danties uždegimo, infekcija gali plisti į žandikaulio audinius, sukeldama rimtas komplikacijas, kurios ilgainiui gali pažeisti ir aplinkinius dantis bei kaulą.
Pagrindiniai danties pažeidimai, susiję su pulpito išsivystymo rizika:
Pagrindinis pulpito simptomas – danties skausmas. Tiesa, kartais pasitaiko ir besimptomių pulpitų, kada nejaučiama jokių simptomų. Grįžtamo pulpito atveju uždegimas dar nėra apėmęs viso pulpos audinio, todėl simptomai dažnai būna silpnesni, neretai epizodiniai. Negįžtamui pulpitui dažniausiai būdingas stiprus, nuolatinis skausmas.
Kai išsivysto pulpitas, gali pasireikšti šie simptomai:
Pulpito simptomai gali pasireikšti įvairiu danties skausmu, kuris dažnai rodo pulpą pažeidusį uždegimą ir signalizuoja apie būtinybę kuo greičiau kreiptis į odontologą.
Endodontinis gydymas priklauso nuo pulpito tipo. Grįžtamo pulpito atveju pagrindinis gydytojo tikslas – nustatyti pulpos uždegimą sukėlusias priežastis ir jas pašalinti. Jei grįžtamo pulpito priežastis yra ėduonis – atliekamas ėduonies gydymas; jei danties lūžis – danties atstatymas. Pašalinus priežastį, pulpa gali grįžti į sveiką būklę, kartu išnykstant ir simptomams.
Negrįžtamo pulpito atveju jau reikalingas danties šaknų kanalų gydymas, kurio metu pažeista pulpa pašalinama, o išvalyti danties kanalai užpildomi specialiomis užpildo medžiagomis. Negydomas pulpitas palaipsniui pereina į pulpos nekrozę, tai reiškia, kad uždegiminė pulpa tampa negyvybinga. Pulpai tapus negyvybingai simptomai kuriam laikui gali išnykti, kas neretai sukuria klaidingą vaizdą, jog problema dingo. Visgi tokiais atvejais pulpos uždegimą sukėlusi infekcija neišnyksta – ji plinta toliau, ko eigoje uždegimas pereina į danties šaknis supančius audinius (infekcijos pagalba ardomas aplink šaknis esantis kaulinis audinys).
Pulpitas yra pakankamai dažnai pasitaikanti diagnozė. Norint išvengti pulpito, bene efektyviausia prevencinė priemonė yra gera burnos higiena.
Pagrindinės taisyklės, kurios padeda pasirūpinti tinkama burnos higiena:
Nemažiau svarbūs reguliarūs profilaktiniai apsilankymai pas gydytoją odontologą (1-2 kartus per metus). Apsilankymų metu įvertinama dantų būklė, o radus ėduonies pažeidimų – atliekamas terapinis gydymas, siekiant išvengti tolimesnio ėduonies progresavimo, saugant danties nervą esantį danties šaknyje.

Norint sumažinti dantų traumų riziką, intensyvesnių fizinių užsiėmimų metu rekomenduojama naudoti specialias dantų apsaugas (sportines kapas). Asmenims, kuriems būdingas dantų griežimas (bruksizmas), nakties metu taip pat reikėtų naudoti specialias dantų kapas, apsaugančias nuo dantų nusidėvėjimo.
Pulpitas diagnozuojamas vertinant paciento simptomus ir dantų būklę. Diagnozei patvirtinti neretai atliekamos rentgeno nuotraukos bei papildomi diagnostiniai testai. Vienas iš pagrindinių – danties šalčio testas. Jo metu tikrinama danties reakcija į šaltį (intensyvumas ir trukmė). Taip pat dažnai atliekamas danties jautrumo sukandimui ir stuksenimui vertinimas. Dėl uždegimo danties pulpos reakcija į visus šiuos veiksnius būna ūmesnė nei sveikos pulpos atveju.
Negydomas pulpitas sukelia aplink dantį esančių audinių infekciją, pažeidimą. Tokiu atveju ardomas apie danties šaknį esantis kaulinis audinys. Šio proceso metu simptomai labai dažnai pasireiškia tik tada, kai kaulinio audinio suardymas jau yra pakankamai didelis. Išryškėjus simptomams, pacientai dažnai skundžiasi danties skausmu kramtymo metu, atsiradusiu tinimu ar pūlinuku (fistule) dantenose. Uždegimai, esantys apie viršutinių krūminių dantų šaknis, taip pat gali tapti besikartojančių sinusitų priežastimi. Kuo vėlesnėje stadijoje pradedamas danties kanalų gydymas, tuo gijimo procesas (kaulinio audinio atsistatymas) trunka ilgiau. Esant labai dideliam kauliniam pažeidimui, dantis gali tapti paslankus, dėl ko dantį kai kada tenka šalinti. Taip pat esant labai dideliam kauliniam pažeidimui, net ir atlikus kokybišką danties kanalų gydymą, kartais pasitaiko atvejų, kada kaulinis audinys nebeatsistato. Tokiu atveju tenka atlikti papildomas chirurgines intervencijas (šaknies rezekciją) ar net dantį šalinti.








Nepraleiskite progos – pasinaudokite išskirtiniais pasiūlymais!