Liežuvio pasaitėlis yra plona gleivinės raukšlė, kuri jungia liežuvį su burnos dugnu. Pagrindinė pasaitėlio funkcija - apjungti liežuvio ir lūpos judesius bei stabilizuoti jų padėtį. Dėl normaliai išsivysčiusio pasaitėlio liežuvis laisvai juda, todėl galima aiškiai tarti žodžius, tinkamai kramtyti ir sklandžiai žįsti. Pasaitėlis ne visada išsivysto tinkamai. Jis gali būti per trumpas.
Per trumpas liežuvio pasaitėlis – įgimta būklė, kuri gali paveikti kalbą ir burnos funkciją. Ši būklė taip pat gali trukdyti naujagimiui tinkamai žįsti.
Nors kartais tokią būklę gydytojai sieja su paveldimumu, tačiau dažniausiai pasaitėlio sutrumpėjimo priežastys nėra iki galo aiškios.
Per trumpas liežuvio pasaitėlis gali pasižymėti įvairiais simptomais. Apie per trumpą liežuvio pasaitėlį išduodantys požymiai gali pasireikšti nuo gimimo arba išryškėti vėliau, todėl simptomų pobūdį dažnai lemia amžius.

Per trumpą pasaitėlį svarbu pastebėti ir pakirpti kuo ankstyvesniame amžiuje, kadangi jis riboja lūpų ir liežuvio viršūnėlės judesius. Tai gali apsunkinti maitinimąsi, rijimą, vėlesniame amžiuje - kalbėjimo sutrikimus bei netaisyklingą dantų padėtį ir higieną.
Įprastai tai yra įgimta būklė, su kurios simptomais susiduriama jau kūdikystėje. Tai reiškia, kad per trumpas liežuvio pasaitėlis gali trukdyti žindymui, o dėl to kūdikis negalės tinkamai maitintis. Kartais dėl trumpo pasaitėlio kūdikiui visiškai nepavyksta čiulpti ir ryti. Tokiu atveju pasaitėlių pakirpimas kūdikystėje yra būtinas. Kitais atvejais rekomenduojama palaukti, kol kūdikis šiek tiek paaugs, nes iki 2 - 3 metų pasaitėlis dar gali formuotis ir keistis.
Vaikui paaugus, dėl trumpo pasaitėlio neretai išryškėja ir kalbėjimo funkcija. Trumpas pasaitėlis apriboja liežuvio judesių amplitudę, o tai neigiamai paveikia įvairių garsų tarimą ir kalbos aiškumą. Tinkamu laiku atliktas pakirpimas vyresniame amžiuje padeda apsisaugoti ir nuo kitų problemų - dantų ėduonies, dantenų uždegimų, žandikaulio deformacijų, netaisyklingo sąkandžio.
Paprastai tariant, per trumpas pasaitėlis daro įtaką ne tik liežuvio, lūpos judesių amplitudę ar tartį, bet ir bendrą burnos ertmės sveikatą. Todėl jeigu jis vystosi netinkamai - atlikti pasaitėlio korekcijas yra būtina.

Per trumpo liežuvio pasaitėlio kirpimas gali būti atliekamas keliais būdais. Atsižvelgiant į gydytojo rekomendacijas ir individualią situaciją, gali būti atliekamas pasaitėlio įkirpimas arba sudėtingenė pasaitėlio korekcija.
Kūdikiui, kurio pasaitėlis per trumpas paprastai atliekama frenulotomija. Tai nesudėtinga procedūra, kurios metu atliekamas nežymus liežuvio pasaitėlio įkirpimas.
Vyresniems vaikams ar sudėtingesniems atvejams įprastai taikomas kitas gydymo metodas - frenektomija. Frenektomija reiškia platesnę pasaitėlio korekciją. Atliekant šią procedūrą pasaitėliai yra kerpami plačiau.
Pasaitėlio korekcijos gali būti atliekamos ir lazeriu. Naudojant lazerį procedūros metu sumažinamas kraujavimas ir efektyviau tausojami aplinkiniai audiniai. Pasaitėlio ilgį koreguojant lazeriu užtikrinamas greitesnis gijimas ir sumažinama komplikacijų rizika. Tokiu būdu atliekama lūpos ar liežuvio pasaitėlio plastika gali būti taikoma vyresniems nei 5 metų pacientams.
Pasaitėlio pakirpimas lazeriu tikslingas įvairiais atvejais. Šį metodą galima taikyti tada, kai pasaitėlis būna per trumpas ir sukelia funkcinius sutrikimus, kuriuos būtina koreguoti chirurginiu būdu. Lazeriu atliekamas pasaitėlio pakirpimas gali būti optimalus sprendimas ir tuomet, kai turi būti koreguojamas apatinės arba viršutinės lūpos pasaitėlis, dėl kurio pasireiškia kalbos sutrikimai ar burnos higienos problemos.
Visgi, būtina suprasti, kad situacijos individualumas yra vertinamas gydytojo ir procedūros metodiką parenka odontologas, pagal būtent tam atvejui reikalingą sprendimą su mažiausiai rizikų.