Prekių krepšelis
Product name
Vnt: 1
129.99€
129.99€
Pašalinti
Dantų tiesinimas kapomis
Many desktop publishing packages and web page editors .
Vnt: 1
129.99€
129.99€
Pašalinti
Krepšelis tuščias
Tarpinė suma:
0
Nuolaida:
0
Tarpinė suma (su PVM):
0
Vaikų dantų dygimas – vienas pirmųjų ir svarbiausiųjų vystymosi etapų kiekvieno mažylio gyvenime. Tačiau neretai dantų dygimą lydintis nerimas, irzlumas bei naktinis verkimas paliečia ne tik kūdikį, bet ir visą šeimą.
Šiame straipsnyje rasite viską, ką verta žinoti apie dantukų dygimą – nuo pirmųjų požymių ir būdų, kaip palengvinti mažylio diskomfortą, iki nuolatinių dantų dygimo ypatumų. Taip pat sužinosite, kada simptomai jau signalizuoja, kad metas kreiptis į specialistą.
Dantys – tai kur kas daugiau nei estetikos dalis. Jie svarbūs ne tik kramtymui, bet ir taisyklingai kalbos raidai, veido skeleto formavimuisi bei bendrai burnos sveikatai. Kiekvienas dantis susideda iš karūnėlės, kaklelio ir šaknies – šios dalys kartu užtikrina sklandžią danties funkciją burnoje.
Įdomu tai, kad tik kūdikiui gimus jo žandikaulyje jau būna susiformavusios visų 20 pieninių dantų užuomazgos, o giliau slypi ir būsimų nuolatinių dantų pradmenys.
Dantų dygimas yra natūralus biologinis procesas, tačiau jo eiga gali skirtis priklausomai nuo genetikos, mitybos ir bendros vaiko sveikatos. Todėl svarbu ne tik stebėti, kada ir kaip dygsta dantukai, bet ir suprasti, kokią įtaką šis procesas gali turėti tolesniam sąkandžiui bei burnos vystymuisi.
Pirmieji pieniniai dantukai dažniausiai pradeda dygti apie 6–8 gyvenimo mėnesį. Dažniausiai pirmiausia pasirodo apatiniai viduriniai kandžiai, o netrukus po jų – ir viršutiniai.
Vis dėlto kiekvieno vaiko raida yra individuali. Dantų dygimo laiką labiausiai lemia genetika, todėl vieniems kūdikiams pirmasis dantukas išdygsta jau 4 mėnesį, o kitiems – tik artėjant pirmajam gimtadieniui. Kelių savaičių ar net mėnesių skirtumas nuo vidurkio dažniausiai yra visiškai normalus ir neturėtų kelti nerimo.
Įprastai visi 20 pieninių dantų išdygsta iki 2,5–3 metų amžiaus. Tuomet susiformuoja pieninis sąkandis, kuris išlieka maždaug iki 6 metų, kai pradeda dygti pirmieji nuolatiniai dantys.
Dantų dygimo požymiai dažnai pasireiškia dar likus kelioms savaitėms iki pirmojo dantuko pasirodymo.
Dažniausi simptomai yra šie:
Kūdikis taip pat gali tapti irzlesnis, prasčiau miegoti ar laikinai prarasti apetitą.
Kartais dygstant dantukams kūno temperatūra gali nežymiai pakilti, tačiau aukštas karščiavimas nėra būdingas dantų dygimo simptomas ir turėtų būti vertinamas atskirai.
Kai kuriems kūdikiams šiuo laikotarpiu pasireiškia ir lengvi virškinimo pokyčiai, tačiau svarbu žinoti, kad infekcijos nėra tiesioginė dantų dygimo pasekmė. Jei simptomai yra ryškūs, užsitęsia arba kelia nerimą, verta pasikonsultuoti su pediatru.
Pieniniai dantys dygsta tam tikra tvarka. Žemiau pateikiama orientacinė lentelė, atspindinti dygimo laiką:
Dygstantys dantys gali kelti nemažą diskomfortą, todėl tėvams svarbu žinoti, kaip mažyliui padėti. Viena efektyviausių ir saugiausių priemonių – kramtukai. Specialiai tam skirti silikoniniai kramtukai mažina spaudimo jausmą ir suteikia palengvėjimą. Jei kramtukas atšaldytas (ne užšaldytas), jo efektas dar geresnis – šaltis nuramina uždegimines dantenas. Taip pat galima švelniai masažuoti dantenas švariu pirštu arba drėgna merle – daugelis kūdikių tai jaučia kaip malonų palengvėjimą.
Dantukų dygimo metu reikėtų vengti gelių ar vaistų su benzokainui, ypač kūdikiams iki dvejų metų – šios priemonės gali sukelti šalutinį poveikį. Jei skausmas stiprus, pasitarkite su pediatru dėl tinkamos skausmą mažinančios priemonės. Palengvinti dantų dygimo skausmą padeda ir paprasčiausias kontaktas – glaustymas ir saugumo jausmas.
Dažnai tėvai mano: „Vis tiek iškris – ko jaudintis?" Tačiau pirmieji dantys atlieka kur kas svarbesnę funkciją nei atrodo. Po kiekvienu pieniniu dantimi slepiasi nuolatinio danties užuomazga. Pažeistas ar per anksti prarastas pieninis dantis gali sutrikdyti nuolatinių dantų dygimą, iškreipti jų padėtį ir formuoti netaisyklingą sąkandį – o tai jau ortodontijos sritis.
Pieniniai dantys lemia taisyklingą kramtymą, padeda kalbai vystytis ir išlaiko reikiamą erdvę nuolatiniams dantims. Pieninių dantų priežiūra yra ne estetikos, o sveikatos reikalas. Štai kodėl vaikų dantų priežiūra turi prasidėti nuo pirmojo dantuko: rekomenduojama apsilankyti pas odontologą iškart, kai išdygsta pirmasis dantis, ir vėliau tikrintis kas 6 mėnesius.
Reguliari dantų priežiūra apsaugo nuo ėduonies ir kitų problemų, galinčių neigiamai paveikti ir nuolatinius dantis ateityje.
Dantenas svarbu prižiūrėti dar prieš dantukams išdygus – šluostyti drėgnu marlės gabalėliu. Išdygus pirmajam dantukui, pradėkite naudoti minkštą vaikiškąjį dantų šepetėlį ir vaikišką dantų pastą žirnelio dydžio kiekiu. Taip nuo mažens formuojami teisingi dantų valymo įpročiai.
Nuolatinių dantų dygimas prasideda apie 6-uosius gyvenimo metus ir trunka iki maždaug 12–14 metų. Šis laikotarpis vadinamas mišriojo sąkandžio faze – burnoje tuo pat metu egzistuoja ir pieniniai, ir nuolatiniai dantys. Pirmieji nuolatiniai dantys dažnai lieka tėvų nepastebėti: dygsta šeštieji krūminiai dantys – toli dantų eilėje, už paskutinių pieninių. Dygti pradeda krūminiai dantys tyliai ir beveik be diskomforto, todėl ne vienas tėvas klaidingai mano, kad tai tebėra pieniniai dantys. Vaikų dantų dygimas šiame etape vyksta intensyviai – keičiasi kandžiai, iltiniai, krūminiai, ir labai svarbu reguliariai tikrinti vaiko burną.
Būtent 7–14 metų amžiaus tarpsnis yra geriausias laikas ortodontinei konsultacijai, nes žandikaulio augimas dar vyksta ir korekcija šiuo metu yra efektyviausia. Tyrimai rodo, kad net 84,7 % Lietuvos vaikų turi ortodontinių anomalijų – daugelis jų susiformuoja kaip tik šiuo mišriojo sąkandžio laikotarpiu. Ankstyva ortodonto pagalba gali reikšmingai sumažinti sudėtingesnio gydymo poreikį ateityje.
Nuolatinių dantų dygimo procesą užbaigia protiniai dantys, dygstantys 17–25 metų amžiuje. Tai paskutiniai dantys, kuriems burnoje dažnai tiesiog nebelieka vietos. Protiniai dantys gali dygti kreivai, iš dalies arba visai neišdygti – ir tokiais atvejais jie gali spausti šalimais esančius dantis, sukelti skausmą, uždegimą ar net pažeisti šoninio danties šaknį.
Tačiau ne visi protiniai dantys reikalauja šalinimo. Jei dantis išdygo tiesiai, yra tinkamai apsuptas dantenų ir prieinamas valymui – jį galima palikti. Problema kyla tada, kai dantis dygsta kampu, yra iš dalies uždengtas dantenų ir sunkiai pasiekiamas dantų šepetėliui – tokiose vietose kaupiasi apnašos, dažniau vystosi ėduonis ir dantenų uždegimas. Sprendimą dėl protinio danties šalinimo ar palikimo visada turėtų priimti odontologas, įvertinęs rentgeno nuotrauką ir danties padėtį žandikaulyje.
Dantų dygimas kiekvienam vaikui vyksta individualiai, tačiau tam tikrais atvejais verta pasikonsultuoti su specialistu. Į odontologą ar ortodontą rekomenduojama kreiptis, jei:
Ankstyva burnos priežiūra ir profilaktika yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant išsaugoti sveiką šypseną visam gyvenimui. Kūdikių ir vaikų burnos sveikata formuoja tvirtą pagrindą taisyklingam sąkandžiui, sklandžiam nuolatinių dantų dygimui ir gerai burnos sveikatai ateityje.
Pirmieji pieniniai dantukai dažniausiai pradeda dygti apie 6–8 gyvenimo mėnesį – pirmiausia apatiniai viduriniai kandžiai. Kadangi dantų dygimo laiką labiausiai lemia genetika, vieniems kūdikiams pirmasis dantukas išdygsta jau 4 mėnesį, o kitiems – tik artėjant pirmajam gimtadieniui.
Dažniausi dantų dygimo požymiai – paraudusios ir patinusios dantenos, padidėjęs seilėtekis bei stiprus noras kąsti ar kramtyti daiktus ir pirštus. Kūdikis taip pat gali tapti irzlesnis, prasčiau miegoti ar laikinai prarasti apetitą.
Dantukų dygimo metu temperatūra gali nežymiai pakilti, tačiau aukštas karščiavimas nėra būdingas dantų dygimo simptomas. Infekcija nėra tiesioginė dantų dygimo pasekmė, todėl ryškius ar užsitęsiančius simptomus verta įvertinti atskirai ir pasikonsultuoti su pediatru.
Saugiausios priemonės mažyliui – silikoniniai kramtukai (galima atšaldyti, bet ne užšaldyti) ir švelnus dantenų masažavimas švariais pirštais. Reikėtų vengti gelių su benzokainu, ypač kūdikiams iki dvejų metų.
Dantenas rekomenduojama švelniai valyti drėgnu marlės tamponėliu dar prieš išdygstant pirmiesiems dantukams. Išdygus pirmajam dantukui, pradedamas naudoti minkštas dantų šepetėlis ir žirnelio dydžio vaikiškos dantų pastos kiekis. Pirmąjį vizitą pas odontologą planuokite netrukus po pirmojo danties išdygimo, vėliau – kas šešis mėnesius.
Nuolatinių dantų dygimas paprastai prasideda apie šeštuosius metus ir tęsiasi iki 12–14 metų. Pirmieji nuolatiniai dantys – šeštieji krūminiai dantys, išdygstantys už paskutinių pieninių, todėl tėvai kartais klaidingai mano, jog tai vis dar pieniniai dantys.
Ne. Jei protinis dantis išdygęs taisyklingai ir lengvai pasiekiamas valant, jį galima išsaugoti. Sprendimą visada priima odontologas, įvertinęs klinikinę situaciją ir rentgeno nuotraukas.
.jpg)
