Sedacija odontologijoje: kuo ji skiriasi nuo narkozės ir kada verta rinktis?

Sedacija – tai medikamentų sukeltas sąmonės slopinimas, dėl kurio dantų gydymo metu pacientas atsipalaiduoja, lengviau įveikia nerimą, baimę ir stresą.
‍

Odontologinių procedūrų metu taikoma sedacija sukelia negilaus miego pojūtį, tačiau pacientas išlieka sąmoningas, gali girdėti odontologą, su juo bendrauti.
‍

Sedacijos tipai ir lygiai gali būti skirtingi. Sedacija gali būti naudojama bet kurios odontologinės procedūros metu, o jos gylį galima koreguoti. Nors sedacijos taikymas vaikams ir suaugusiems jau yra kasdienybė, tačiau ne visi pacientai supranta, kuo sedacija skiriasi nuo narkozės ir kada ją verta rinktis. Šiame straipsnyje pateikiame svarbiausią informaciją.

‍

Sedacija ir narkozė: kuo jos skiriasi?

Sedacija nėra bendrinė nejautra. Tapatinti su narkoze jos nereikėtų, nes tai nėra tokios pačios procedūros. Tai visiškai skirtingi raminimo metodai, kurie organizmui suteikia skirtingą poveikį.

‍

Narkozė sukelia miegą. Jei taikoma bendroji anestezija, pacientas yra nesąmoningas ir miega visą laiką, kol tiekiami vaistai. Pabudęs po narkozės pacientas apie procedūros eigą nieko neatsimena.

‍

Kitaip nei narkozė, sedacija nesukelia gilaus miego. Sedacijos metu pacientas būna mieguistas, tačiau išlieka sąmoningas, savarankiškai kvėpuoja. Odontologo kėdėje jis yra atsipalaidavęs, ramus, nejaučia baimės ir skausmo.
‍

Sedacijos tipai

Vyrauja skirtingi sedacijos tipai. Tai reiškia, kad gydant dantis sedacija gali būti taikoma skirtingai. Dažniausiai odontologijoje taikomi šie būdai:
‍

• Inhaliacinė sedacija. Taikant šį metodą, pacientui ant veido uždedama kaukė, kuri tiekia su deguonimi sumaišytas linksminančias dujas. Dėl dujų poveikio pacientas dantų gydymo metu yra atsipalaidavęs, jaučiasi komfortiškai.

• Peroralinė sedacija. Tai sąmonės slopinimas medikamentais. Šiuo atveju sedacijos lygis priklauso nuo vaistų dozės. Vaistus reikia suvartoti 15 – 30 min prieš procedūrą. Šis metodas dažnai taikomas vaikų dantų gydymui.

• Intraveninė sedacija. Šiuo atveju vaistai leidžiami tiesiai į veną. Taikant intraveninę sedaciją į veną įvedamas kateteris, per kurį į paciento organizmą patenka vaistai. Intraveninė sedacija atliekama prieš pat procedūrą, nes raminamasis poveikis pasireiškia iš karto. Sedacijos lygį procedūros metu stebi gydytojas anesteziologas. Esant poreikiui - jį galima reguliuoti. Dėl intraveninės sedacijos pacientas po procedūros paprastai ne viską atsimena, nes naudojami vaistai gali sukelti dalinę amneziją.
  ‍

‍

Dantų gydymas su sedacija: kada rekomenduojama?

Dantų gydymas su sedacija rekomenduojamas dėl įvairių priežasčių. Paprastai sedacija taikoma jei:

• Odontologinių procedūrų metu norisi išvengti nerimo ir baimės;

• Planuojamos sudėtingesnės, ilgesnės trukmės odontologinės procedūros, pavyzdžiui, dantų implantacija;

• Pacientui sunku visos procedūros metu nejudėti ir ramiai išsėdėti odontologo kėdėje, ypač aktualu vaikams, kuomet yra ilga procedūra bei pacientams turintiems specialiųjų poreikių (pvz. autizmo spektro srikimai);

• Per procedūrą siekiama sumažinti pykinimo ar vėmimo riziką;

• Paciento dantys yra labai jautrūs.
  ‍

Sedacija vaikams: kodėl naudinga?

Sedacija vaikams yra naudinga dėl kelių priežasčių. Yra labai daug vaikų, kurie jaučia didelę baimę odontologinėms procedūroms dėl galimo skausmo. Jeigu dantų gydymas yra atliekamas su sedacija – vaikai išvengia ir skausmo, ir nerimo. Tokiu būdu netgi galima įveikti baimę dantų gydymo procedūroms.
‍

Sedacija ypač tinka ir judriems vaikams, kuriems sunku ilgesnį laiką ramiai sėdėti toje pačioje pozicijoje. Visos sedacijos metu mažasis pacientas yra atsipalaidavęs, ramus ir nejudrus. Tokiu būdu odontologas gali efektyviau ir greičiau atlikti savo darbą.
‍

Kartais tėvai baiminasi, kad sedacija nėra saugi. Teigti, kad sedacija yra visiškai saugi - negalima, nes labai svarbu kas ir kaip ją atlieka. Procedūra yra visiškai saugi, jeigu ją atlieka tinkamą kvalifikaciją turintis gydytojas, dirbantis licencijuotoje odontologijos klinikoje. Rizika pakenkti sveikatai yra minimali, jei atliekant sedaciją tinkamai atsižvelgiama į vaiko svorį ir amžių, todėl gydytojo patirtis šiuo atveju yra labai svarbi.
‍

‍

Kaip elgtis prieš sedaciją ir ko tikėtis po jos?

Prieš sedaciją kelias valandas rekomenduojama negerti, o nevalgyti – 6 valandas. Procedūrą atliksiantis gydytojas turi žinoti tikslią informaciją apie paciento būklę – sveikatos problemas, alergijas ir vartojamus vaistus. Jei susiduriate su lėtinėmis ar ūminėmis ligomis, alergijomis, vartojate bet kokius medikamentus - gydytoją apie tai būtinai informuokite.
‍

Į kliniką reikėtų atvykti su lydinčiu asmeniu, nes po procedūros jausitės mieguistai, negalėsite patys vairuoti. Jei prieš vizitą pajutote peršalimo požymius, pilvo skausmą ar susirgote ūmine liga - sedacijos taikymas nebus įmanomas.
‍

Po procedūros gerti galima iš karto, o valgyti – po 2 valandų. Valgyti reikėtų lengvai virškinimą, minkštą maistą. Maždaug 24 valandas gali būti jaučiamas mieguistumas. Bent parą po procedūros reikėtų vengti didesnio fizinio krūvio ir aktyvaus judėjimo.

‍