Adentija

Kas yra adentija?

Adentija yra odontologijoje vartojamas terminas, apibūdinantis dantų nebuvimą – tiek įgimtą, tiek įgytą. Priklausomai nuo trūkstamų dantų skaičiaus, skiriamos dvi formos:
‍

• Dalinė adentija – trūksta vieno ar kelių dantų;

• Pilna adentija – žandikaulyje nėra visų dantų.
  ‍

Dažniau diagnozuojama dalinė forma, kai nėra kelių dantų užuomazgų arba dantys prarandami dažniausiai dėl karieso, periodonto ligų ar traumų.

Pilna adentija pasitaiko retai – kartu su įgimtais genetiniais sutrikimais arba kai dėl įvairių ligų (periodontito, karieso) pašalinami visi žandikaulio dantys.
‍

Kodėl atsiranda adentija: priežastys

Kodėl atsiranda adentija – klausimas, kuriam atsakyti svarbu suprasti dvi pagrindines priežasčių grupes: įgimtas ir įgytas.
‍

Įgimtos adentijos priežastys:

• Genetiniai sutrikimai ir šeimos ligų istorija;
• Infekcijos nėštumo metu;
• Įvairios genetinės mutacijos;
• Ektoderminės displazijos sindromas – dažnai būna ir kitų ektoderminės kilmės organų bei audinių anomalijų.
  ‍

Įgytos adentijos priežastys:

• Kariesas ir jo komplikacijos;
• Periodontitas ir dantenų ligos;
• Mechaninės traumos, lemiančios dantų netekimą;
• Netinkama burnos higiena, spartinanti dantų netekimą.
  ‍

Adentijos simptomai ir pasekmės

Adentijos simptomai priklauso nuo to, kiek dantų trūksta ir kurioje žandikaulio vietoje. Esantys dantys gali palaipsniui slinkti link tuščios vietos, keisdami sąkandžio geometriją ir šypseną. Esant daliniam dantų trūkumui, pacientas dažnai pastebi:
‍

• Kramtymo sunkumus ir diskomfortą;
• Fonetinius pokyčius (pvz., šveplavimą);
• Estetinius šypsenos pokyčius;
• Likusių dantų slinkimą;
• Sumažėjusį pasitikėjimą savimi.
  ‍

Netekus dantų, pradeda nykti žandikaulio kaulas toje srityje, kur nebeliko dantų šaknų. Ilgainiui prastėja burnos ertmės būklė – kinta likusių dantų padėtis, didėja periodonto problemų rizika.
‍

Dalinė adentija – kai trūksta kelių dantų

Dalinė adentija – labiausiai paplitusi forma. Dažniausiai nuolatinių dantų užuomazgų nebūna šiose vietose:
‍

• Trečiųjų krūminių dantų (protinių);
• Šoninių kandžių;
• Prieškrūminių dantų.

‍

‍

Kaip diagnozuojama adentija?

Adentija diagnozuojama odontologinės apžiūros ir rentgeno tyrimų metu. Diagnostikos etapai:
‍

1. Klinikinė burnos apžiūra;
2. Rentgeno nuotraukos – pirminiam vaizdui.
3. Kompiuterinė tomografija – tiksliam žandikaulio struktūros ir dantų būklės įvertinimui;
4. Gydymo plano sudarymas pagal rezultatus.
   ‍

Odontologai, įtarę visų dantų užuomazgų ar dalies jų nebuvimą, skiria papildomus tyrimus. Ankstyva diagnostika – ypač vaikystėje – leidžia laiku suplanuoti adentijai tinkamą gydymą.
‍

Adentijos gydymas

Adentijos gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į paciento amžių, žandikaulio būklę ir trūkstamų dantų skaičių.
‍

Dantų implantai

Dantų implantai – tai į žandikaulio kaulą įsriegiami titano varžteliai, imituojantys natūralaus danties šaknį ir tarnaujantys kaip patikimas pagrindas vainikėliui ar protezui.

Tai optimalus sprendimas, kai žandikaulio kaulas pakankamas implantų fiksacijai. Dantų implantacija leidžia atkurti tiek vieną trūkstamą dantį, tiek visą žandikaulį. Implantais atkuriama kramtymo funkcija, stabdomas kaulo tirpimas ir atkuriama šypsena. Dantų implantai laikomi ilgaamžiškiausiu dantų atkūrimo sprendimu.
‍

Dantų protezai

Dantų protezavimas – alternatyva, kai dantų implantavimo galimybės ribotos. Protezai gali būti:
‍

• Fiksuoti – tvirtinami ant implantų ar gretimų dantų;
• Nuimami – tinka tiek dalinės, tiek pilnos adentijos atveju.
  ‍

Dantų protezas atkuria kramtymo funkciją ir estetinį vaizdą. Reguliari burnos higiena ir periodiniai vizitai pas odontologą – būtina bet kurio protezavimo sąlyga.
‍

Laiku diagnozuota ir gydoma adentija leidžia išvengti ilgalaikių burnos sveikatos komplikacijų ir išsaugoti funkcionalią bei estetišką šypseną.