Gingivitas - dantenų uždegimas

Gingivitas – tai pradinis dantenų ligos etapas, kai uždegimas pažeidžia tik minkštuosius burnos ertmės audinius (dantenas), o ne kaulą ir raiščius. Gingivito atsiradimą dažniausiai lemia netaisyklinga burnos higiena namuose ir susidariusi lipni plėvelė ant danties paviršiaus (bakterinio biofilmo plėvelė), todėl tai yra viena dažniausiai pasitaikančiųburnos ertmės ligų, kuri bent kartą gyvenime nustatoma net 80-90 procentų įvairaus amžiaus žmonių.

Gera žinia, kad šį dantenų uždegimą galima lengvai sustabdyti ir visiškai išgydyti be rimtų pasekmių. Tačiau jeigu gingivito gydymas nėra atliekamas laiku, uždegimas plinta į gilesnius audinius ir progresuoja į sunkesnes dantenų ligos stadijas, tokias kaip periodontitas, kurio metu negrįžtamai pažeidžiamas kaulas ir raiščiai.
‍

Kaip atpažinti gingivitą? Dantenų siunčiami signalai

Atpažinti gingivitą yra pakankamai paprasta. Pagrindiniai simptomai, kurie įspėja apie gingivito atsiradimą:
‍

• Ryškiai raudonos ar blizgančios dantenos;

• Patinusios, „pripūstos” dantenos;

• Nemalonus burnos kvapas ir skonis, kuris nepraeina;

• Dantenų kraujavimas valant šepetėliu;

• Skausmas dantenų srityje.
  
  
  

Kodėl serga dantenos? Gingivito atsiradimo priežastys

Pagrindinė priežastis, dėl kurios atsiranda gingivitas - ilgai nepašalintas lipnus bakterinis plėvelės sluoksnis. Laikui bėgant, dėl prastos burnos higienos jis kaupiasi ir virsta dantų akmeniu (mineralizuotu apnašu), o bakterijos išskirdamos toksinus, sukelia dantenų uždegimą.

Gingivito atsiradimą skatina ir tam tikri rizikos veiksniai:
‍

• Hormonų pokyčiai (pavyzdžiui, nėštumo metu, paauglystės ar menopauzės laikotarpiu);

• Reguliariai neatliekama profesionali burnos higiena;

• Tam tikrų vaistų vartojimas (pavyzdžiui, diuretikai, antihistamininiai, imunosupresantai, antikonvulsantai);

• Rūkymas ar tabako vartojimas;

• Genetinis polinkis (šeimoje yra žmonių, kurie sirgo ar serga panašomis burnos ertmės ligomis, pavyzdžiui, periodontitu);

• Kitos sveikatos problemos, sisteminės ligos (pavyzdžiui, kraujo ligos, cukrinis diabetas);

• Per mažas seilių kiekis (sausa burna skatina bakterijų kaupimąsi, o tai didina dantenų uždegimo riziką);

• Netaisyklinga dantų priežiūra;

• Netaisyklingas sąkandis;

• Netaisyklingai išdygę, susigrūdę dantys;

• Netinkamai pritaikyti protezai, plombos, breketai.
  
  ‍

Kelias link sveikos šypsenos: kaip pasirūpinti savo dantenomis?

Prevencinės priemonės, kurios efektyviai padeda išvengti gingivito ar bent jau stipriai sumažina jo atsiradimo tikimybę:
‍

Reguliarus dantų valymas

Dantis valyti reikia mažiausiai du kartus per dieną ir ne trumpiau nei dvi minutes. Kiekvieno danties paviršius turi būti valomas atskirai - lėtais, švelniais ir sukamaisiais arba šluojamaisiais judesiais. Valyti reikia tiek išorines, tiek vidines dantų puses. Svarbu tinkamai išvalyti ir sunkiai pasiekiamas vietas, nes būtent jose dažniausiai pasireiškia ilgalaikis bakterinių apnašų kaupimasis.

Taip pat labai svarbus aspektas yra tinkamas dantų šepetėlio minkštumas ir jo keitimo laikotarpis. Būtina atkreipti dėmesį, kad dantų šepetėlio šereliai būtų tik minkšti, kirsti (t.y vieno ilgio) arba smailėjantys ir tankūs. Dantų šepetėlį reikia keisti kas 3 mėn. arba persirgus infekcinėmis ligomis.
‍

Tinkama tarpdančių priežiūra

Didelę reikšmę turi ir tarpdančių priežiūra. Iki 40 proc. žmonių tarpdančius valo retai, nors būtent čia prasideda dantenųuždegimas. Tuo tarpu reguliarus tarpdančių valymas gali sumažinti gingivito požymius net iki 50 proc. Tai viena paprasčiausių, bet dažniausiai praleidžiamų burnos higienos grandžių.

Tarpdančius reikia valyti tarpdančių siūlu arba specialiai tarpdančiams pritaikytu šepetėliu. Tarpdančių priežiūrai, kaip ir sunkiai pasiekiamoms vietoms, puikiai tinka ir irigatoriai.
‍

Reguliariai atliekama profesionali burnos higiena

Visų apnašų iš burnos ertmės savarankiškai pašalinti beveik neįmanoma. Dėl netinkamai išvalytų apnašų burnoje formuojasi dantų akmenys (mineralizuotas apnašas). Susidūrus su dantų akmenimis dažniausiai nepavyksta išvengti ir dantenų ligų. Apnašą kartu su visomis bakterijomis galima pašalinti atliekant profesionalią burnos higieną odontologo kabinete. Profesionalios burnos higienos procedūras reikia atlikti ne rečiau kaip du kartus per metus, o tam tikrais atvejais ir dažniau, jei taip nurodo specialistas.

Privalumas Šypsenos akademijos klinikos (-ų) pacientams, kurie atlieka profesionalią burnos higieną kartu su skaitmeniniu dantų tyrimu. Šio tyrimo metu pacientai patys gali matyti savo dantų ir dantenų būklę, o tai motyvuoja laikytis burnos higienos rekomendacijų. Galima sekti ir stebėti pokyčius, kaip profesionalios ir individualios burnos higienos priemonės prisideda prie ligos prevencijos.
‍

Rizikos veiksnių mažinimas

Gingivitą skatina įvairūs rizikos veiksniai - nuo rūkymo iki tam tikrų vaistų vartojimo. Nors nuo kai kurių rizikos veiksnių (pavyzdžiui, genetinio polinkio ar hormoninių pokyčių) apsisaugoti neįmanoma, išvengiamų rizikos veiksnių mažinimas yra efektyvi prevencija, dėl kurios gingivitas gali pasireikšti rečiau.
‍

Dantenų uždegimo diagnozė: kaip nustatomas gingivitas?

Dantenų uždegimas (gingivitas) diagnozuojamas klinikinės apžiūros metu. Jei pacientas susiduria su gingivitu, gydytojas odontologas arba burnos higienistas tai nustato pagal šiuos faktorius:
‍

• Dantenų spalvą, jautrumą ir patinimo laipsnį;

• Dantenų kraujavimą, kuris atsiranda palietus ar švelniai paspaudus dantenas;

• Susikaupusių apnašų ir dantų akmenų kiekį;

• Dantenų formos pakitimus;

• Paciento nusiskundimus, susijusius su padidėjusiu dantų jautrumu ar nemaloniu burnos kvapu;

• Įvertinus paciento įpročius bei priežiūros priemones, kurias jis naudoja namuose.
  ‍

Gingivito gydymas

Gingivitas yra lengviausia dantenų uždegimo forma, todėl jo gydymas nėra sudėtingas. Ankstyvas gingivito gydymas leidžia visiškai atstatyti sveiką dantenų būklę ir išvengti sudėtingesnių odontologinių procedūrų. Gydymą įprastai apima prevencinio pobūdžio priemonės - profesionali burnos higiena ir paciento burnos priežiūros įgūdžių korekcijos su papildomomis priemonėmis.
‍

Vis dėlto svarbu suprasti, kad sudėtingesnio gydymo nereikalauja tik ankstyvoji dantenų uždegimo stadija. Negydomas gingivitas palaipsniui formuojasi į žymiai pavojingesnes dantenų ligas, kurių visiškai išgydyti neįmanoma. Jei dantenų uždegimas ilgą laiką nėra gydomas - ilgainiui jis gali išsivystyti į periodontitą. Periodontitas reikalauja ypatingo dėmesio, nes jis gali sukelti nepataisomų pasekmių – dantų praradimą ir periodonto audinių sunaikinimą.

‍