Periimplantitas – tai dantenų uždegimas po implantavimo, kuris pažeidžia minkštuosius audinius aplink implantą ir sukelia progresuojantį žandikaulio kaulo nykimą.
Periimplantitas – tai dantenų uždegimas po implantavimo, kuris pažeidžia minkštuosius audinius aplink implantą ir sukelia progresuojantį žandikaulio kaulo nykimą. Ši liga pasitaiko 20-45% dantų implantus nešiojančių pacientų, kartais net po 5-10 metų funkcionavimo. Negydomas periimplantitas gali sukelti implanto praradimą ir poreikį pradėti implantacijos procesą iš naujo.
Periimplantitas yra destrukcinis uždegiminis procesas aplink danties implantą, apimantis tiek minkštuosius audinius, tiek kaulą. Dėl šio kaulo nykimo palaipsniui suprastėja implanto stabilumas ir didėja implanto praradimo rizika.
Įdėtas implantas pakeičia prarastus dantis ir atlieka natūralaus danties funkciją – tačiau, kaip ir natūralius dantis, jį gali pažeisti bakterijų sukeltas uždegiminis procesas. Todėl dantų implantai reikalauja nuolatinės priežiūros ir reguliarių kontrolinių vizitų pas odontologą.
Aplink implantus gali išsivystyti dvi pagrindinės ligos formos:
Laiku nepastebėtas ir negydomas mukozitas gali progresuoti ir virsti periimplantitu, todėl svarbu stebėti bet kokius pokyčius aplink implantą ir laiku kreiptis į odontologą.
Periimplantito simptomai dažniausiai vystosi palaipsniui. Ankstyvoje stadijoje jie gali būti minimalūs arba visai nepasireikšti – ypač rūkantiems pacientams, kuriems kraujavimas iš dantenų būna slopinamas.
Pagrindiniai požymiai:
Pastebėjus šiuos požymius, reikėtų nedelsti ir kreiptis į odontologą – periimplantito gydymas ankstyvoje stadijoje yra paprastesnis ir efektyvesnis.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios išsivysto periimplantitas – apnašos ir bakterijų kaupimasis aplink implanto paviršiaus sritį. Nepakankama burnos higiena lemia, kad apnašos virsta akmenimis, kurie nuolat dirgina dantenas ir skatina uždegimą, o ilgainiui jis plinta į kaulą.
Dažniausios priežastys:
Jei infekcija laiku nesustabdoma, danties implantas gali prarasti tvirtumą kauliniame audinyje – tai dažniausia nesavalaikio gydymo pasekmė.
Kai kuriems pacientams periimplantito riziką didina papildomi veiksniai:
Pacientams, turintiems šiuos rizikos veiksnius, ypač svarbu reguliariai stebėti implantų būklę ir laikytis gydytojo nurodymų.
Periimplantito diagnostika remiasi klinikine apžiūra ir rentgenologiniu tyrimu. Apžiūros metu odontologas:
Rentgeno tyrimas leidžia palyginti dabartinį kaulo aukštį su pradiniu po implantacijos darytu vaizdu ir nustatyti kaulo nykimo mastą. Reguliari dantų implantų būklės stebėsena padeda pastebėti pokyčius dar prieš atsirandant ryškiems simptomams. Todėl kontroliniai vizitai rekomenduojami ne rečiau kaip kartą per metus – net jei jokių nusiskundimų nėra.
Periimplantito gydymas parenkamas individualiai pagal ligos stadiją ir kaulo nykimo mastą: lengva stadija – apie 2-3 mm kaulo nykimas, sunki – virš 5 mm. Ankstyvos stadijos dažniausiai gydomos nechirurginiais metodais, pažengusios – reikalauja chirurginės intervencijos.
Kuo anksčiau pradedamas periimplantito gydymas, tuo švelnesni metodai taikomi ir tuo didesnė tikimybė išsaugoti danties implantą ilgus metus.
Svarbiausia priemonė, padedanti išvengti periimplantito – taisyklinga burnos higiena ir reguliarūs apsilankymai odontologijos klinikoje.
Rekomenduojama:
Laikantis šių rekomendacijų, galima ženkliai sumažinti infekcijos ir uždegimo aplink implantą riziką bei ilgiau išsaugoti dantų implantus, atliekančius natūralaus danties funkciją.
Periimplantitas yra rimta, tačiau dažnai kontroliuojama komplikacija. Kuo anksčiau nustatomas uždegimas aplink implantą, tuo didesnė tikimybė jį suvaldyti neinvaziniais metodais – tyrimai rodo, kad ankstyvos stadijos periimplantito gydymas sėkmingas apie 60-70% atvejų. Pažengusiose stadijose gydymas tampa sudėtingesnis, brangesnis ir ne visada garantuoja implanto išsaugojimą.
Jei pastebite dantenų uždegimą rodančius požymius aplink implantą – kraujavimą, patinimą, skausmą ar implanto paslankumą – nedelskite ir kreipkitės į odontologą.
Taip, negydomas periimplantitas gali sukelti dantų implantų praradimą. Uždegimas palaipsniui naikina kaulą aplink implantą, todėl implantas praranda stabilumą ir gali tapti paslankus. Ankstyvas gydymas leidžia sustabdyti kaulo nykimą ir dažnai išsaugoti implantą.
Periimplantitas yra viena dažniausių vėlyvųjų implantavimo komplikacijų. Tyrimai rodo, kad ši liga pasireiškia maždaug 20-45 % pacientų per 5-10 metų po implantacijos. Didžiausią riziką turi pacientai, kurie rūko, serga periodontitu arba nesilaiko tinkamos burnos higienos.
Ankstyvoje stadijoje periimplantitas gali būti sėkmingai kontroliuojamas ir sustabdytas. Jei kaulo nykimas dar nedidelis, dažniausiai pakanka nechirurginio gydymo: profesionalios burnos higienos, implanto paviršiaus valymo ir antiseptinių priemonių. Pažengusiais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo.
Periimplantitas dažniausiai vystosi palaipsniui per kelis metus. Liga prasideda kaip periimplantinis mukozitas – paviršinis dantenų uždegimas. Jei infekcija negydoma, uždegimas gali išplisti į kaulą ir sukelti periimplantitą, todėl reguliarios implantų patikros pas odontologą yra būtinos.








Nepraleiskite progos – pasinaudokite išskirtiniais pasiūlymais!