Liežuvio ligos dažniausiai pasireiškia rūkantiems arba išimamus protezus nešiojantiems žmonėms. Liežuvio ligų atsiradimą gali paskatinti ir kiti veiksniai: sisteminės ligos, silpnas imunitetas, genetinis polinkis, lėtinės traumos, infekcijos, alergijos ar net oro sąlygų pokyčiai.

Glosito gydymas priklauso nuo jį sukėlusios priežasties. Kartais liežuvio uždegimą efektyviai pašalina prevencinio pobūdžio priemonės - gera burnos higiena, vitaminai ir papildai. Jeigu glosito sukėlėja yra grybelinė infekcija, pacientui skiriami priešgrybeliniai vaistai. Tam tikrais atvejais glosito gydymui gali būti skiriami antibiotikai.

‍

Glositas: liežuvio uždegimo tipai

Glositą gali sukelti skirtingos priežastys, todėl jis yra klasifikuojamas į kelis tipus. Kiekvienam glosito tipui yra būdingi skirtingi simptomai. Pagal pacientui pasireiškiančius simptomus galima nustatyti uždegimo formą ir parinkti optimalų gydymo būdą.

‍

Atrofinis glositas (liežuvio papilių atrofija)

Šis sutrikimas pasireiškia liežuvio spenelių atrofija, kitaip vadinamu sunykimu. Dėl atrofinio glosito liežuvis tampa lygus ir blizgus. Liežuvio paviršius atrodo lyg nupoliruotas. Pagrindiniai simptomai: deginimas, skausmas, paraudę plotai liežuvio paviršiuje, kserostomija. Atrofinio glosito atsiradimą gali paskatinti ir kitos sveikatos problemos, pavyzdžiui, virškinimo sistemos ligos, anemija.

Gauruotas (juodas plaukuotas) liežuvis

Tai specifinių liežuvio spenelių hiperplazija, hiperkeratozė. Su šia glosito forma susiduriantiems pacientams gali pasireikšti skonio sutrikimai, sausumo ir pykinimo pojūčiai. Šio uždegimo išsivystymo riziką didina rūkymas. Tokia glosito forma taip pat dažniau pasireiškia pacientams, kurie turi virškinimo sistemos sutrikimų, susiduria su grybeline infekcija ar pasižymi kitais rizikos veiksniais. Šiuo atveju būtina gerinti asmeninę burnos higieną. Taip pat reikėtų kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus dėl galimų sisteminių ligų.

Vagotas liežuvis (geografinis liežuvis)

Pasireiškus šiai glosito formai, didžiausią nerimą kelia neįprastas liežuvio vaizdas, simetriški pakitimai. Dėl gilesnių vagelių liežuvio paviršiuje pacientams sunkiau palaikyti tinkamą burnos higieną. Kliniškai ši būklė gali būti besimptomė arba pasireikšti nežymiu deginimo pojūčiu, halitoze.

‍

‍

Deskvamacinis glositas

Tai uždegiminė liežuvio liga, tačiau ji nėra laikoma pavojinga patologija. Deskvamacinis glositas pažeidimus sukelia tik ant liežuvio paviršiaus. Sunyksta liežuvio speneliai, stebima atrofija. Liežuvis parausta, ant jo pastebimi nevienodi lygūs rausvi plotai, kurių išsidėstymas nėra simetriškas. Klinikinės būklės vaizdas nėra pastovus, jis nuolat kinta. Ši glosito forma gali pasireikšti spontaniškai. Tai reiškia, kad ji gali išnykti ir po tam tikro laikotarpio vėl atsirasti. Deskvamacinis glositas nėra siejamas su su jokia bendrine patologija.

‍

‍

Rombinis glositas

Rombinis glositas pažeidžia centrinę liežuvio nugarėlės dalį. Šiai glosito formai būdinga atrofija, liežuvio spenelių sunykimas. Kliniškai matomas lygus, raudonos spalvos pakitimas, kuris lokalizuojasi liežuvio nugarėlės centre. Rombinis glositas dažnai siejamas su grybelinės infekcijos pasireiškimu.

Svarbu paminėti, kad glositas gali būti ne tik lėtinis, bet ir ūminis. Nusideginus karštu maistu ar cheminėmis medžiagomis dažnai pasireiškia ūminė uždegimo forma. Pašalinus dirgiklius , ši būklė dažniausiai praeina savaime. Jeigu ūminio glosito simptomai per kelias dienas nepraeina, reikėtų kreipkitės į gydymo įstaigą dėl konsultacijos.

Vis tik, dažniausiai liežuvio ligų kaltininkė yra grybelinė infekcija. Dėl jos ant liežuvio įprastai atsiranda baltos apnašos. Polinkį į grybelinę infekciją skatina antibiotikų ar specifinių vaistų vartojimas, netinkami burnos higienos įpročiai, išimamų protezų nešiojimas, virškinimo sistemos sutrikimai bei gretutinės ligos.

‍

Glositas (liežuvio uždegimas) - gydymas

Glosito būklei gydyti dažniausiai pakanka prevencinių priemonių. Jeigu tokia būklė pasireiškia dėl prastos burnos higienos, uždegimo mažinimui gali pagelbėti reguliarus ir itin kruopštus dantų ir tarpdančių valymas.

Jei uždegimas prasideda dėl avitaminozės arba dėl mitybos, problemą galima išspręsti papildų ir vitaminų vartojimu.

Glositą sukeliančios infekcijos gali būti slopinamos ir antibakteriniais skysčiais. Tokiu atveju pacientui gali būti skiriami ir burnos antiseptikai, specialios skalavimo priemonės.

‍

Glosito prevencija

Prevencinės priemonės, kurios padeda sumažinti glosito atsiradimo riziką:

• Subalansuota mityba, kurioje gausu vitaminų, geležies ir folio rūgšties;
• Taisyklingi burnos ertmės priežiūros įpročiai;
• Bent du kartus per metus atliekama profesionali burnos higiena;
• Reguliarūs vizitai pas odontologą;
• Tabako gaminių vengimas;
• Saikingas alkoholio vartojimas;
• Reguliarūs sveikatos būklės patikrinimai;
• Imuninės sistemos stiprinimas.
  ‍

Jei glositas nėra susijęs su lėtinėmis ar autoimuninėmis ligomis, tokia profilaktika dažniausiai padeda jo išvengti.