Glositas yra liežuvio uždegimas. Tai viena iš daugelio liežuvio ligų, pasireiškiančių iki 15% populiacijos. Ši būklė gali būti tiek ūminė, tiek lėtinė. Pagrindiniai požymiai, kurie įspėja apie glosito atsiradimą - liežuvio patinimas, paraudimas, skausmas ir deginimo pojūtis.
Doctor of Periodontology with specialization in implant placement
Liežuvio ligos dažniausiai pasireiškia rūkantiems arba išimamus protezus nešiojantiems žmonėms. Liežuvio ligų atsiradimą gali paskatinti ir kiti veiksniai: sisteminės ligos, silpnas imunitetas, genetinis polinkis, lėtinės traumos, infekcijos, alergijos ar net oro sąlygų pokyčiai.
Glosito gydymas priklauso nuo jį sukėlusios priežasties. Kartais liežuvio uždegimą efektyviai pašalina prevencinio pobūdžio priemonės - gera burnos higiena, vitaminai ir papildai. Jeigu glosito sukėlėja yra grybelinė infekcija, pacientui skiriami priešgrybeliniai vaistai. Tam tikrais atvejais glosito gydymui gali būti skiriami antibiotikai.
Glositą gali sukelti skirtingos priežastys, todėl jis yra klasifikuojamas į kelis tipus. Kiekvienam glosito tipui yra būdingi skirtingi simptomai. Pagal pacientui pasireiškiančius simptomus galima nustatyti uždegimo formą ir parinkti optimalų gydymo būdą.
Šis sutrikimas pasireiškia liežuvio spenelių atrofija, kitaip vadinamu sunykimu. Dėl atrofinio glosito liežuvis tampa lygus ir blizgus. Liežuvio paviršius atrodo lyg nupoliruotas. Pagrindiniai simptomai: deginimas, skausmas, paraudę plotai liežuvio paviršiuje, kserostomija. Atrofinio glosito atsiradimą gali paskatinti ir kitos sveikatos problemos, pavyzdžiui, virškinimo sistemos ligos, anemija.
Tai specifinių liežuvio spenelių hiperplazija, hiperkeratozė. Su šia glosito forma susiduriantiems pacientams gali pasireikšti skonio sutrikimai, sausumo ir pykinimo pojūčiai. Šio uždegimo išsivystymo riziką didina rūkymas. Tokia glosito forma taip pat dažniau pasireiškia pacientams, kurie turi virškinimo sistemos sutrikimų, susiduria su grybeline infekcija ar pasižymi kitais rizikos veiksniais. Šiuo atveju būtina gerinti asmeninę burnos higieną. Taip pat reikėtų kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus dėl galimų sisteminių ligų.
Pasireiškus šiai glosito formai, didžiausią nerimą kelia neįprastas liežuvio vaizdas, simetriški pakitimai. Dėl gilesnių vagelių liežuvio paviršiuje pacientams sunkiau palaikyti tinkamą burnos higieną. Kliniškai ši būklė gali būti besimptomė arba pasireikšti nežymiu deginimo pojūčiu, halitoze.
Tai uždegiminė liežuvio liga, tačiau ji nėra laikoma pavojinga patologija. Deskvamacinis glositas pažeidimus sukelia tik ant liežuvio paviršiaus. Sunyksta liežuvio speneliai, stebima atrofija. Liežuvis parausta, ant jo pastebimi nevienodi lygūs rausvi plotai, kurių išsidėstymas nėra simetriškas. Klinikinės būklės vaizdas nėra pastovus, jis nuolat kinta. Ši glosito forma gali pasireikšti spontaniškai. Tai reiškia, kad ji gali išnykti ir po tam tikro laikotarpio vėl atsirasti. Deskvamacinis glositas nėra siejamas su su jokia bendrine patologija.
Rombinis glositas pažeidžia centrinę liežuvio nugarėlės dalį. Šiai glosito formai būdinga atrofija, liežuvio spenelių sunykimas. Kliniškai matomas lygus, raudonos spalvos pakitimas, kuris lokalizuojasi liežuvio nugarėlės centre. Rombinis glositas dažnai siejamas su grybelinės infekcijos pasireiškimu.
Svarbu paminėti, kad glositas gali būti ne tik lėtinis, bet ir ūminis. Nusideginus karštu maistu ar cheminėmis medžiagomis dažnai pasireiškia ūminė uždegimo forma. Pašalinus dirgiklius , ši būklė dažniausiai praeina savaime. Jeigu ūminio glosito simptomai per kelias dienas nepraeina, reikėtų kreipkitės į gydymo įstaigą dėl konsultacijos.
Vis tik, dažniausiai liežuvio ligų kaltininkė yra grybelinė infekcija. Dėl jos ant liežuvio įprastai atsiranda baltos apnašos. Polinkį į grybelinę infekciją skatina antibiotikų ar specifinių vaistų vartojimas, netinkami burnos higienos įpročiai, išimamų protezų nešiojimas, virškinimo sistemos sutrikimai bei gretutinės ligos.
Glosito būklei gydyti dažniausiai pakanka prevencinių priemonių. Jeigu tokia būklė pasireiškia dėl prastos burnos higienos, uždegimo mažinimui gali pagelbėti reguliarus ir itin kruopštus dantų ir tarpdančių valymas.
Jei uždegimas prasideda dėl avitaminozės arba dėl mitybos, problemą galima išspręsti papildų ir vitaminų vartojimu.
Glositą sukeliančios infekcijos gali būti slopinamos ir antibakteriniais skysčiais. Tokiu atveju pacientui gali būti skiriami ir burnos antiseptikai, specialios skalavimo priemonės.
Prevencinės priemonės, kurios padeda sumažinti glosito atsiradimo riziką:
Jei glositas nėra susijęs su lėtinėmis ar autoimuninėmis ligomis, tokia profilaktika dažniausiai padeda jo išvengti.
Don't miss out — take advantage of exclusive offers!
.avif){kind=spacer}
