Stomatitas

Kas yra stomatitas?

Stomatitas yra burnos gleivinės uždegimas, apimantis lūpas, skruostų vidaus gleivinę, dantenas, liežuvį ar gerklę. Burnos gleivinės uždegimas gali pasireikšti kaip pavienės opos, ištisiniai pažeidimai ar raudonos dėmės, sukeliančios deginimo pojūtį ar skausmą valgant ir kalbant.
‍

Stomatitas gali būti ūminis (trunkantis kelias dienas) arba lėtinis, kai simptomai kartojasi reguliariai. Abiem atvejais svarbu nustatyti priežastį, kad būtų parenkamas tinkamas gydymas.
‍

Stomatito tipai: kokios yra pagrindinės stomatito formos?

Yra kelios pagrindinės stomatito formos, kurias skiria sukėlėjas ir eigos pobūdis:
‍

• Aftinis stomatitas – dažniausia forma. Pasireiškia skausmingomis, apvaliomis baltomis ar gelsvomis opomis su raudonu pakraščiu ant burnos gleivinės. Aftinis stomatitas nėra užkrečiamas ir dažniausiai praeina per 1-2 savaites.

• Herpetinis stomatitas – sukelia herpes simplex virusas. Herpetinis stomatitas dažniau pasireiškia vaikams ir pirmą kartą užsikrėtus herpes simplex infekcija. Sukelia grupines pūsleles and gleivinės, lūpų ir dantenų.

• Grybelinis stomatitas (kandidozė) – sukelia Candida grybai. Pasireiškia baltomis apnašomis burnos ertmėje, dažniau pasitaiko kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurių imuninės sistemos veikla susilpnėjusi.

• Bakterinis stomatitas – sukeliamas bakterijų, dažnai susijęs su bloga burnos higiena ar dantenų ligomis.

• Alerginis stomatitas – atsirandantis kaip reakcija į maistą, dantų priežiūros priemones ar odontologines medžiagas.
  ‍

Stomatito tipai skiriasi gydymu ir prognoze, todėl tiksliai diagnozei nustatyti svarbu kreiptis į gydytoją odontologą.
‍

‍

Kokios yra pagrindinės stomatito priežastys?

Stomatito priežastys gali būti labai įvairios. Jas ne visada pavyksta nustatyti iš karto, tačiau dažniausios yra šios:
‍

• Virusinės infekcijos – herpes simplex virusas, Koksaki (Coxsackie) virusas;

• Bakterinės infekcijos ir prasta burnos higiena;

• Grybelinė infekcija (Candida);

• Mechaninis gleivinės dirginimas – aštrus dantis, netinkamas protezas, per kietas dantų šepetėlis;

• Alerginės reakcijos į maistą ar medžiagas;

• Hormoniniai pokyčiai, stresas, miego trūkumas;

• Vitaminų (B12, folio rūgšties, geležies) trūkumas;

• Nusilpusi imuninė sistema ar sisteminės ligos.
  ‍

Stomatito simptomai: kaip juos atpažinti?

Stomatito simptomai priklauso nuo formos ir sukėlėjo, tačiau pagrindiniai požymiai dažnai būna panašūs:
‍

• Skausmingos opos ar pažeidimai burnos gleivinėje, ant dantenų, skruostų viduje ar liežuvyje;

• Paraudimas, patinimas, deginimo pojūtis;

• Skausmas valgant, geriant ar kalbant;

• Padidėję seilių kiekis;

• Blogas burnos kvapas;

• Karščiavimas (dažniau herpetinio stomatito atveju).
  ‍

Stomatito simptomai gali pasireikšti staiga ir sparčiai pablogėti per pirmąsias dienas. Aftinio stomatito atveju opas ypač skauda pirmas 3-4 dienas, po to skausmas pamažu mažėja.
‍

Ar stomatitas užkrečiamas?

Tai priklauso nuo stomatito formos. Aftinis stomatitas užkrečiamas nėra – jis neplinta nuo žmogaus žmogui. Tačiau herpetinis stomatitas, kurį sukelia herpes simplex virusas, yra užkrečiamas per tiesioginį kontaktą – bučinius, bendrus indus ar rankšluosčius.
‍

Grybelinis ir bakterinis stomatitas taip pat gali plisti esant tam tikroms sąlygoms, ypač tarp kūdikių ar asmenų su susilpnėjusiu imunitetu. Dėl šios priežasties herpetinio ar grybelinio stomatito metu svarbu vengti artimo kontakto su kitais žmonėmis.
‍

Stomatitas vaikams: ką svarbu žinoti?

Stomatitas vaikams pasitaiko ypač dažnai. Herpetinis stomatitas dažniausiai pirmą kartą pasireiškia 6 mėnesių - 5 metų amžiaus vaikams ir gali būti lydimas aukštos temperatūros, apetito nebuvimo ir dirglumo. Aftinis stomatitas taip pat dažnas tarp mokyklinio amžiaus vaikų.
‍

Vaikams svarbu užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą, kad išvengtumėte dehidratacijos, ypač kai opos apsunkina rijimą. Jei vaikas atsisako valgyti ar gerti, arba karščiuoja daugiau nei dvi dienas – būtina kreiptis į gydytoją.
‍

‍

Stomatito gydymas: kaip gydomas stomatitas?

Stomatito gydymas priklauso nuo jo priežasties ir formos. Daugeliu atvejų lengvas stomatitas praeina savaime per 1-2 savaites, tačiau gydymas gali palengvinti simptomus ir paspartinti gijimą.
‍

Nechirurginis simptominis gydymas:

• Antiseptiniai skalavimo tirpalai (pvz., chlorheksidinas) – mažina uždegimą ir infekcijos riziką;

• Vietiniai anestetikai ar gelio pavidalo vaistai – skausmui malšinti.
  ‍

Specifinis gydymas pagal sukėlėją:

• Herpetiniam stomatitui – antivirusiniai vaistai (pvz., acikloviras), ypač efektyvūs, jei pradedami vartoti anksti;

• Grybeliniam stomatitui – priešgrybeliniai vaistai;

• Bakteriniam – antibiotikai, jei reikalinga;

• Aftinio stomatito gydymas – vitaminai, papildai, jei nustatytas trūkumas; antiseptiniai geliai opoms.
  ‍

Burnos higiena gydymo metu:

Reguliari ir švelni burnos higiena – minkštu dantų šepetėliu ir dantų siūlu – yra svarbi net ir esant opoms, nes padeda išvengti antrinės infekcijos.
‍

Kada kreiptis į gydytoją?

Lengvi stomatito atvejai dažniausiai praeina savaime, tačiau kreipkitės į gydytoją, jei:
‍

• Opos nepraeina per 2 savaites;

• Simptomai stiprėja arba atsiranda nauji pažeidimai;

• Karščiuojate arba sunku ryti;

• Stomatitu sergate dažnai (daugiau nei 3 kartus per metus);

• Opos labai didelės arba labai skausmingos.
  ‍

Kreiptis į gydytoją ypač svarbu vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar sergantiems lėtinėmis ligomis – jiems infekcijos gali komplikuotis greičiau.
‍

Kaip išvengti stomatito?

Nors ne visų stomatito formų galima išvengti, tinkama burnos higiena ir sveikos gyvensenos įpročiai ženkliai sumažina riziką. Štai kaip užkirsti kelią stomatitui:
‍

• Reguliariai ir taisyklingai valyti dantis minkštu šepetėliu, naudoti dantų siūlą;

• Rinktis burnos sveikatą tausojančias priemones be dirginančių medžiagų;

• Vengti maisto produktų, kurie provokuoja opas (aštrus, rūgštus maistas);

• Stiprinti imuninę sistemą – laikytis miego higienos, mažinti stresą, rinktis subalansuotą mitybą;

• Vengti tiesioginio kontaktą su herpetinėmis infekcijomis;

• Reguliariai lankytis pas odontologą ir užkirsti kelią stomatitui koreguojant netinkamus protezus ar aštrius dantis.
  ‍

Gera burnos higiena ir reguliarūs vizitai – geriausia prevencija.
‍

Ankstyvas gydymas – geriausia apsauga burnos sveikatai

Stomatitas gali būti nemalonus ir skausmingas, tačiau dažniausiai sėkmingai gydomas. Svarbiausia – neignoruoti simptomų: laiku pradėtas gydymas sumažina komplikacijų riziką ir paspartina gijimą. Jei burnos ertmėje pastebite skausmingas opas, paraudimą ar uždegimą – kreipkitės į odontologą ir pradėkite tinkamą gydymą kuo greičiau.
‍

Šaltiniai

1. Plewa, M. C., & Chatterjee, K. (2023). Recurrent aphthous stomatitis. In StatPearls. StatPearls Publishing. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK431059/
2. Edgar, N. R., Saleh, D., & Miller, R. A. (2017). Recurrent aphthous stomatitis: A review. The Journal of Clinical and Aesthetic Dermatology, 10(3), 26–36. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC5367879/
3. Royal Children's Hospital Melbourne. (n.d.). HSV gingivostomatitis. Clinical Practice Guidelines. https://www.rch.org.au/clinicalguide/guideline_index/HSV_Gingivostomatitis/
4. Taylor, M., Brizuela, M., & Raja, A. (2023). Oral candidiasis. In StatPearls. StatPearls Publishing. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK545282/
5. Ptasiewicz, M., Thum-Tyzo, K., Matejko, A., Georges, J., Bis, E., Strączek, A., Chałas, R., & Magryś, A. (2026). Clinical and microbiological profile of oral candidiasis: A retrospective study. Pathogens, 15(2), Article 195. https://doi.org/10.3390/pathogens15020195
6. Syed, M., Chopra, R., & Sachdev, V. (2015). Allergic reactions to dental materials—A systematic review. Journal of Clinical and Diagnostic Research, 9(10), ZE04–ZE09. https://doi.org/10.7860/JCDR/2015/15640.6589
7. Manfredini, M., Guida, S., Giovani, M., Lippolis, N., Spinas, E., Farnetani, F., Dattola, A., Di Matteo, E., Pellacani, G., & Giannetti, L. (2021). Recurrent aphthous stomatitis: Treatment and management. Dermatology Practical & Conceptual, 11(4), e2021099. https://doi.org/10.5826/dpc.1104a99
8. Légeret, C., & Furlano, R. (2021). Oral ulcers in children—A clinical narrative overview. Italian Journal of Pediatrics, 47, Article 144. https://doi.org/10.1186/s13052-021-01097-2

‍