Glositas

Glositas: liežuvio uždegimo tipai

Glositą gali sukelti skirtingos priežastys, todėl jis yra klasifikuojamas į kelis tipus. Kiekvienam glosito tipui yra būdingi skirtingi simptomai. Pagal pacientui pasireiškiančius simptomus galima nustatyti uždegimo formą ir parinkti optimalų gydymo būdą.

‍

Atrofinis glositas (liežuvio papilių atrofija)

Šis sutrikimas pasireiškia tada, kai liežuvis netenka didelio kiekio papilių, kurios yra atsakingos už jo šiurkštumą. Dėl šios priežasties liežuvis tampa lygus ir blizgus. Su šia glosito forma susiduriantys žmonės valgant ar kalbant dažnai jaučia diskomfortą. Atrofinio glosito atsiradimą lemia geležies, folio rūgšties arba vitamino B12 stoka. Taip pat jis gali pasireikšti dėl grybelinės infekcijos, autoimuninių ligų arba mažakraujystės.

‍

Rombinis glositas

Tai gerybinė uždegimo forma, pasireiškianti dėmėmis ant liežuvio paviršiaus. Rombo formos dėmės dažniausiai susiformuoja liežuvio vidurinėje dalyje. Neretai šis uždegimas yra besimptomis, nes dėmės nėra skausmingos, todėl jį įmanoma nustatyti tik burnos ertmės apžiūros metu. Šios formos uždegimas dažnai yra siejamas su candida (grybeline) infekcija. Rombinio glosito atsiradimą gali paskatinti ir prasta burnos higiena, rūkymas. Tokio tipo glositas gali pasireikšti ir esant bendriniam organizmo nusilpimui.

‍

Gerybinis migruojantis glositas (geografinis liežuvis)

Tai gerybinė uždegimo forma, dėl kurios ant liežuvio susiformuoja netaisyklingų formų dėmės su baltu apvadu. Dėmių formos, dydžiai ir formavimosi vietos gali kisti. Dėl šios priežasties liežuvis gali atrodyti kaip žemėlapis. Su tokia būkle dažniausiai susiduriama dėl genetinių veiksnių, streso, alergijos arba B grupės vitaminų stokos. Šio tipo glositas nėra pavojingas, todėl jo gydymas ne visada yra būtinas. Visgi, jeigu būklė blogėja ir atsiranda naujų simptomų - kreiptis į gydytoją tikrai reikėtų.

‍

Deskvamacinis (eksfoliacinis) glositas

Tai skausminga liežuvio uždegimo forma, kuri sukelia akivaizdžiai matomus ir didelį diskomfortą keliančius pažeidimus. Susiduriant su šio tipo glositu, ant liežuvio gali atsirasti raudonos, skausmingos žaizdos. Liežuvis parausta, tampa ypač jautrus, gali kraujuoti. Šio tipo uždegimo išsivystymo riziką didina alerginės reakcijos, autoimuninės ligos, infekcijos arba vitaminų stoka.

Svarbu paminėti, kad glositas gali būti ne tik lėtinis, bet ir ūminis. Nusideginus karštu maistu ar cheminėmis medžiagomis dažnai pasireiškia ūminė uždegimo forma. Pašalinus dirgiklius ir pailsinus gleivinę, ši būklė dažniausiai praeina savaime. Visgi, jeigu ūminio glosito simptomai per kelias dienas nepraeina, reikėtų kuo skubiau kreipkitės į gydymo įstaigą dėl konsultacijos ar apžiūros.

‍

Glositas (liežuvio uždegimas) - gydymas

Glosito būklei gydyti dažniausiai pakanka prevencinių priemonių. Jeigu tokia būklė pasireiškia dėl prastos burnos higienos, uždegimo gali padėti išvengti reguliarus dantų valymas ir kruopštesnis apnašų šalinimas iš tarpdančių.

Jei uždegimas prasideda dėl avitaminozės arba dėl mitybos, problemą galima išspręsti papildų ir vitaminų vartojimu.

Glositą sukeliančios infekcijos gali būti slopinamos su priešgrybeliniais arba antibakteriniais vaistais. Tokiu atveju pacientui gali būti skiriami ir burnos antiseptikai, specialios skalavimo priemonės.

Dažniausiai tokio pobūdžio priemonės veiksmingai išsprendžia glosito problemą, todėl antibiotikų vartojimo prireikia pakankamai retai.

‍

Glosito prevencija

Prevencinės priemonės, kurios padeda sumažinti glosito atsiradimo riziką:

• Subalansuota mityba, kurioje gausu vitaminų, geležies ir folio rūgšties;
• Taisyklingi burnos ertmės priežiūros įpročiai; · Bent du kartus per metus atliekama profesionali burnos higiena;
• Reguliarūs vizitai pas odontologą;
• Tabako gaminių vengimas;
• Saikingas alkoholio vartojimas;
• Reguliarūs sveikatos būklės patikrinimai;
• Imuninės sistemos stiprinimas.

Jei glositas nėra susijęs su lėtinėmis ar autoimuninėmis ligomis, tokia profilaktika dažniausiai padeda jo išvengti.

‍